„Ar parama jau pasinaudojote?“, - vakar Centro organizuotame renginyje apie ES finansavimo pritraukimo perspektyvas 2024 m. dalyvių klausė Lietuvos inovacijų centro Inovacijų paramos paslaugų departamento vadovas Dr. Artūras Jakubavičius. Iš 30 renginio dalyvių 4 - paramos instrumentus jau išbandę. Jis akcentavo, kad inovacijų nekuria mokslo įstaigos, inovacijas išskirtinai kuria tik verslas. Mokslo įstaigos kuria žinias, kurias verslas naudoja produktui gaminti, tobulinti bei gerinti.
Pasak A. Jakubavičiaus, iki metų pabaigos dar yra galimybių pasinaudoti tam tikromis paramos verslui priemonėmis. Jis kvietė pasidomėti, ar jų įmonė patenka į atrankos kriterijų rėmus. „Artėja rinkimai, gali šiek tiek sustoti tam tikri procesai, - sako departamento vadovas. – Nemiegokite, kiekvieną dieną pasižiūrėti, kas pasikeitė, kas atsirado. Regionai turi unikalių galimybių šiuose finansavimo perioduose“.
Renginį aplankęs Rietavo sav. Meras Antanas Černeckis pasidalino savo įžvalgomis apie verslui kuriamą aplinką: „Iš vienos pusės, atrodo, kad yra labai paprasta. Iš kitos pusės pažvelgus, yra daug užslėptų kabliukų. Reikia turėti labai daug specialių gebėjimų, kad galėtum priimti teisingus sprendimus“. Visus dalyvius meras ragina turėti idėją ir būtinai konsultuotis su profesionalais, nes niekas nepadės tų idėjų įgyvendinti – tik patys. Jis pripažino, kad ne visada idėjai uždegama žalia šviesa. Ne visada projektas gali atnešti sėkmę. Galima ir bankrutuoti, jei bus nepasitarta, nepasikonsultuota.
„Centras jau daugiau kaip 20 metų vykdo sąlygų verslo ir turizmo plėtrai sudarymą ir šios veiklos skatinimą, taip kaip numatyta pagal LR vietos savivaldos įstatymą“, - pažymėjo Rietavo turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Laima Dockevičienė. Ji apžvelgė verslo rodiklius Rietavo savivaldybėje, pristatė centro teikiamas paslaugas bei kvietė renginio dalyvius kreiptis verslui aktualiais klausimais, bendradarbiauti bei pasinaudoti Centro teikiamomis paslaugomis.
Pristatyta įgyvendintų sėkmingų projektų patirtis ir įgytos kompetencijos bei sukurti tinklai. Kartu su projektų vadybininke Rasa Baliulevičiene pasidalino aktualiais klausimais ir jau pradėtais vykdyti naujai finansuotais projektais:
- Projektas TAB (Technologijų, meno ir verslo inovacijų centrai) Projektas TAB : Kino, muzikos ir žaidimų industrija - regiono potencialo išnaudojimas; Piliečių dialogas; Bendradarbystės erdvė;
- Projektas BIOSOLFarm (Pietų Baltijos ūkiai - esminė atsinaujinančios energetikos sistemos dalis)
- SCONE (bendradarbiavimo tinklas tvaraus ugdymo klausimais Pietų Baltijoje)
Direktorė kvietė aktyviai prisijungti ir dalyvauti veiklose. Priminė, koks svarbus yra verslo ir bendruomenės bendradarbiavimas, iš kurio gimsta socialinio verslo iniciatyvos, kurios yra remiamos pagal įvairias priemones. Sąveika tarp kultūros, istorijos ir verslo gimdo ir tęsia tradicijas, kurios yra ne tik svarbios vietos gyventojams, bet yra vietovės identiteto ir prestižo reikalas. Kasmetinis Mykolinių Metturgio organizavimas – tai pagalba amatininkams būti matomiems, taip pat ir siekti tautinio paveldo sertifikato.
Technologijos, kurios veda į priekį. Inovacijų gimtinėje gimęs verslas, paremtas inovatyviomis idėjomis ir technologijomis - UAB „Tetriukas“. Įmonės vadovas Rolandas Dockevičius pristatė savo gaminius, teikiamas paslaugas, tam tikrus naudojamus įrankius bei technologijas ir, kaip šios technologijos keičia visų gyvenimus. „ Yra svarbu domėtis, kad galėtum prisiliesti prie šių dalykų“, - kalbėjo įmonės vadovas kartu su komanda užsiimantis produktų spausdinimu 3D spausdintuvu iš bio skaidaus ir perdirbto plastiko.
„Šiandien Europoje jau yra daugiau negu 1700 Prekybos ir pramonės rūmų, kuriuose dirba daugiau nei 50 000 kvalifikuotų specialistų. Todėl priklausymas tokiame dideliame tarptautiniame tinkle teikia privilegijų, - sakė Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų Telšių filialo direktorė Jolanta Norvaišienė. - Lietuvoje veikia 5 savarankiški prekybos, pramonės ir amatų rūmai bei keletas filialų. Daugiau nei 30 metų buria jauną ir brandų verslą aktyviai bendryste, atstovauja ir gina verslo interesus regione ir Lietuvoje, o patys Šiaulių pramonės prekybos ir amatų rūmai su dviem savo filialais Telšių bei Šiaulių rajono savivaldybės vienija jau 323 narius“.
Renginio dalyviai aplankė Rietave įsikūrusią kartono gamybos įmonę UAB „Rietuva“. Įmonės direktorius Ramūnas Skurvydas aprodė gamybines patalpas ir pasidalino, kokias unikalias technologijas taiko gamybos linijose. Įmonėje gamyba vyksta nepertraukiamu ciklu. Įmonė gamina korinį užpildą gaminamą iš kartono, suformuojant popierinių sienelių tinklą, panašų į natūralų bičių korį. Unikali šešiakampė geometrinė struktūra naudojama įvairiose pramonės šakose nuo statybos iki logistikos. Lengva, bet tvirta korinio kartono struktūra, pasižymi ypatingu atsparumu gniuždymui bei smūgiams, leidžia saugiai gabenti įvairiausius krovinius, sukuriant papildomą apsaugą tiek iš pakuotės vidaus, tiek iš išorės. Logistikoje naudojami ekologiški korinio kartono gaminiai: užpildai, plokštės ir įvairaus dydžio bei storio detalės. Naudojamas reklaminiams stendams, baldų pramonėje, pakavimui ir kt. Taikomas pamaininis darbas. Įmonėje dirba 112 darbuotojų. „Mums yra svarbūs žmonės. Mes didelį dėmesį skiriame savo darbuotojams: ne vien tik laiku mokame atlygį, bet organizuojame darbuotojų maitinimą, rūpinamės jų apranga“, - kalbėjo R.Skurvydas, pažymėdamas, kad įmonės gaminama ekologiška pakuotė tiekiama ne tik „Ikea“.
