Istoriškai, dar Oginskių laikais Rietavas buvo mokslo, technologijų ir inovacijų širdimi. Šios, ilgametės tradicijos aktualios ir šiandien. Spalio 7 dieną, čia, nedideliame Žemaitijos miestelyje – Rietave – vyko tarptautinis renginys: dviejų dalių seminaras „Inovacijos Pietų Baltijos Regiono maisto sistemoje - Lietuva“. Rietavo turizmo ir verslo informacijos centre diskutavo garbingi svečiai: verslininkai, ūkininkai, mokslininkai iš viso Pietų Baltijos regiono bei Lietuvos. Seminaro tikslas – bendromis Danijos, Švedijos ir Lietuvos partnerių pastangomis suburti mokslo, verslo ir viešojo sektoriaus atstovus bendriems darbams, padėti Pietų Baltijos regiono mažoms ir vidutinėms įmonėms išvystyti maisto inovavimo pajėgumus.
Džiovinti svirpliai – natūralus baltymų šaltinis
Renginio mastą pakoregavo griežtėjantys karantino reikalavimai, daugelis svečių iš Danijos, Švedijos ir visos Lietuvos: mokslininkų, verslininkų, ūkininkų, vietos savivaldos atstovų jungėsi į renginį nuotoliniu būdu, sveikino rietaviškius – iš savo kompiuterio ekrano. Dėl sugriežtintų reikalavimų negalėjo atvykti šio renginio vienas pagrindinių organizatorių Michaelis Christiansenas iš Danijos universitetinės kolegijos ABSALON. Buvo gerokai ribojamas dalyvaujančiųjų skaičius. Laimei, technologijų pagalba, visi susisiekė virtualiai, galėjo bendrauti per atstumą. Vebinarą-seminarą moderavo verslo konsultantas Ugnius Savickas. Atvykusieji į renginį, buvo supažindinti su unikaliais, inovatyviais maisto pramonės gaminiais, gavo paragauti džiovintų svirplių, kurie yra viena iš maisto pramonės inovacijų, pritaikomi valgyti, kaip vienas iš natūralių baltymų šaltinių.
Verslo plėtros variklis
Šis seminaras – taiviena iš SBFOODINNO tarptautinioprojekto veiklų. Projekto metu vykdomų tarpvalstybinių ir tarpsektorinių veiklų pagalba formuojami gerosios praktikos pavyzdžiai, siekiama skatinti ir stimuliuoti inovacijų diegimą ir įgyvendinimą per viešąjį sektorių Pietų Baltijos regiono maisto sektoriaus įmonėse. Naujovės, išradimais, tobulesnių technologinių sprendimų paieška yra verslo plėtros ir pasisekimų variklis. Inovacijų taikymas pramonėje yra ypač svarbu, kalbant apie pasaulinę rinką, kurioje, regis, jau visko yra. Verslo subjektai, išlikti globalioje rinkoje gali tik nuolat kurdami ir diegdami inovacijas. Inovacijų kūrimas padeda prisitaikyti prie kintančios aplinkos, išlikti paklausiam, plėtoti aplinkai draugiškus sprendimus, siekti tvarumo. Maisto sistemos yra ne tik svarbios užtikrinant aprūpinimą maistu ir geresne mityba, bet ir lemiamos siekiant socialinių, ekonominių ir aplinkosaugos tikslų. Kadangi tai sudėtingas veiklos tinklas, susijęs su gamyba, perdirbimu, transportavimu ir vartojimu, norint ateityje planuoti tvarias ir sveikas maisto sistemas, reikia integruotų ir novatoriškų analitinių metodų ir požiūrių bei tarpsektorinių subjektų įsitraukimo. Kiekvieną regioną unikaliu padaro jo žmonės, jų idėjos, drąsa ir susitelkimas. Krašto tradicijos, vietinės iniciatyvos yra labai svarbios vietos tapatumo paieškose. Verslui svarbu atrasti savo veiklos nišą ir joje specializuotis. Naujovių ir unikalaus požiūrio taikymas versle skatina maisto sektoriaus įmonių augimą. Diskusijos – mokslo, verslo ir savivaldos partnerystės ir strateginio požiūrio formavimas į vietos produkciją, jos rinką, gali duoti didžiulę naudą visam regionui, jame veikiančiam smulkiajam ir vidutiniam verslui, sveiko maisto gamybai, jos plėtrai.
Sveikinimo žodį visiems susirinkusiesiems tarė Rietavo turizmo ir verslo informacinio centro vadovė Laima Dockevičienė, kuri akcentavo, jog tarptautiniai projektai leidžia mažose savivaldybėse plėtoti drąsias idėjas. Ji kvietė ūkininkus, verslininkus, ir savivaldos atstovus pakeisti požiūrį į maisto pramonę, nebijoti eksperimentuoti ir keisti savo mitybos įpročius. Pakeitus požiūrį, gyvenimo būdą ir taikant inovatyvius sprendimus savo veikloje, galima kartu kurti tvarias aplinkosaugines idėjas. Ji kvietė nebijoti eksperimentuoti, prototipuoti, nes išmažo prototipo gali gimti didžiulė idėja, galinti pakeisti visą maisto pramonę. Pranešimą skaitė Ivanche Dimitrievski, iš Švedijos, Lundo universiteto. Jis pristatė mokslinius tyrimus Maisto technologijų departamente, Inžinerijos ir mitybos fakultete, bandymus fertilizuoti ir panaudoti pramonėje netgi žmogaus šlapimą. Šios medžiagos perdirbimas ir antrinis panaudojimas padėtų sumažinti aplinkos taršą. Kalbėjo ir Dr. Alvija Šalaševičienė, Kauno Technologijos universiteto Maisto instituto direktorė, kuri akcentavo sisteminio požiūrio svarbą į maisto gamybos, tiekimo ir vartojimo grandinę. Klaipėdietė Klaudija Kiones pristatė Asociaciją „Klaipėdos regionas“, kuri vienija net septynias Klaipėdos krašto savivaldybes, konsultuoja jas Europos Sąjungos paramos lėšų pritraukimo į regioną klausimais, prisidedaprie regioninės politikos stiprinimo bei subalansuotos Klaipėdos regiono socialinės ir ekonominės plėtros skatinimo. Christopher Meyer iš Vismaro taikomųjų mokslų universiteto pristatė bendradarbiavimo su kūrybiniu sektoriumi naudą vystant inovacijas. Renginio dalyvius palaikė, atidžiai klausėsi pranešimų nuotoliniu būdu prisijungęs Michaelis Christiansenas iš Danijos universiteto kolegijos ABSALON. Jis – vienas iš šios gražios diskusijos iniciatorių, ES programos „Interreg“ projekto „Maisto inovavimo gebėjimų vystymas Pietų Baltijos regione“ (SBFOODINNO) vadovų. Rietave jis, kartu su projekto asocijuotuoju partneriu, asociacija „Pieno kelias“, kuruojama Rietavo turizmo ir verslo informacijos centro, ne kartą rengė įdomius seminarus, apskritojo stalo diskusijas, tarptautinius renginius. Jis nuolat kviečia visus: regiono verslininkus, ūkininkus, mokslininkus bei Savivaldos atstovus ar Nacionalinės politikos formuotojus keistis sukauptomis žiniomis ir nuomonėmis apie maisto sistemą Pietų Baltijos regione, inicijuoti teigiamus pokyčius savo krašte, savo šalyje, o kartu ir prisidėti prie viso Pietų Baltijos regiono plėtros.
Ant aukščiausio mitybos laiptelio – mėsa
Renginyje buvo akcentuojama, jog istoriškai, Lietuvos gyventojams ant aukščiausiojo mitybos laiptelio visą laiką buvo mėsa, antroje vietoje – pieno produktai, tik po to daržovės, grūdai. XXI amžiaus karta – nedirba sunkaus fizinio darbo. Sunkiausius buities darbus atlieka mašinos, žmonės vis mažiau juda, dirba sėdimo pobūdžio darbus. Buvo keliami klausimai: – kaip reikėtų maitintis, ką perimti iš praeities, kokių mitybos tradicijų neverta atsisakyti, o kokios inovacijos būtų naudingos? Seminare dalinamasi Vilniaus Universiteto profesorių Rimvydo Laužiko bei Rimanto Stuko filmo juostoje užfiksuotomis mintimis. Profesorių nuomone, nebūtinai sotus žmogus yra laimingas. Laimė, baigiasi tuomet, kai persivalgius, pašlyja sveikata. Žymiai geriau yra valgyti nedaug, bet biologiškai vertingo maisto. Rietavo turizmo ir verslo informacijos centro vadovė Laima Dockevičienė minėjo, jog Danijos, Švedijos, Lenkijos ir Lietuvos partnerystė, pastūmėjo visą regioną naujų sprendimų, ateities technologijų ieškojimą. Diskusijose buvo kalbama apie kanapių naudą, kurios yra natūralūs augaliniai baltymai, jų gamyboje neišskiriama anglies dvideginio, todėl aplinkai nėra kenksmingo poveikio. Pieno kelio asociacija, jau pradeda mąstyti ir kitaip – įtraukti į savo maršrutus ne vien tradicinius, visiems įprastus pieno produktus, bet ir avižų, riešutų pieną. Pasisakė ir Rokiškio meras Ramūnas Godeliauskas, kurio siekis – ekologišką vietos ūkininkų produkciją tiekti į mokyklas, darželius. Deja, to padaryti neleidžia sudėtingos viešųjų pirkimų procedūros, ūkininkai įsitraukę į gamybą, nespėtų produkcijos pristatyti. Tačiau, pasitelkus Lietuvos žemės ūkio rūmų teisininkus, ieškoma sprendinių. Savo unikalia patirtimi dalinosi kultūrinės erdvės „Dūmų fabrikas" vadovas Gintaras Bingelis.
Ateitis startuoja šiandien
Diskusijos dalyviai samprotavo, jog ne kiekvienas naujas produktas esantis rinkoje pasiekia paprasto žmogaus mitybos racioną. Vis dar pastebimas mūsų žmonių nepakankamas mitybos raštingumas, informacijos šia tema trūksta, o ir esama ne visada teisingai interpretuojama. „Dalyvaujant mokslo institucijoms, atsiranda konkretus procesų pagrindimas, daugiau aiškumo, naujoves galima lengviau paaiškinti visuomenei“, – sakė L. Dockevičienė. Netaisyklinga mityba gali turėti skaudžias pasekmes žmogaus sveikatai, jo efektyvumui (viršsvoris yra liga, o sergantis žmogus mažiau produktyvus), todėl šioje srityje reikia daug dirbti, diskutuoti, kurti maisto strategijas vietos, nacionaliniu ir regioniniu lygiu. Aktyvi pozicija, geroji patirtis mus įkvepia, brandina naujas idėjas. Apskritojo stalo diskusijos dalyviai akcentavo, jog ateitis startuoja šiandien. Jie kvietė neatidėlioti prasmingų veiklų, išdrįsti būti unikaliais ir nebijoti pasirodyti keistuoliais. Jie tikino, jog būtina formuoti sveiko maisto kultūrą, aiškinti visuomenei tai, kad norint gyventi sveikai, visai nebūtina tapti vegetaru ar veganu. Tereikia suprasti viena, kaip atkeliauja maistas ant mūsų stalo. Dėkodama visiems susirinkusiesiems už svarų indėlį į šią konferenciją, už dalinimąsi gerąja patirtimi, Rietavo verslo irturizmo informacijos centro vadovė Laima Dockevičienė, pabrėžė, jog naujos idėjos glūdi kažkur mumyse, giliai pasąmonėje, tik reikia jas išgirsti, ir, atsiradus pirmai progai, imtis konkrečių veiksmų, kad paversti vis tai realybe.
Informacijos šaltinis - infozemaitija.lt
