Lenkijos Ščecino mieste vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Žalieji miestai: žalioji logistika žalesniems miestams“ pirmą kartą pristatytos ir apdovanotos inovatyviausios verslo įmonių, nevyriausybinių organizacijų ir savivaldybių iniciatyvos, prisidedančios mažinant taršą logistikos sektoriuje. Tarp geriausių nominuotų ir apdovanotų dalyvių – ir lietuviai.
Apdovanojimų idėją padiktavo ateities iššūkiai
Šiuose apdovanojimuose, inicijuotuose Lietuvoje veikiančio Žaliosios politikos instituto, dalyvavo įmonės ir organizacijos iš Lietuvos, Lenkijos, Švedijos bei Vokietijos. Jos varžėsi trijose kategorijose: „Metų verslo projektas“, „Metų savivaldybės projektas“ ir „NVO ar bendruomenės metų projektas“.
Žaliosios politikos instituto direktorė Ieva Budraitė teigia, kad mintį surengti tokius apdovanojimus padiktavo ateities prognozės, kuriose nelieka vietos taršiam transportui.
„Prognozuojama, kad iki 2050 metų itin ženkliai išaugs transporto sektorius. Šis sektorius jau dabar Europos Sąjungos narėse sugeneruoja apie 27 proc. visų šiltnamio dujų išmetimų. ES valstybės narės iki 2050 metų yra įsipareigojusios transporto sektoriuje susidarančią šiltnamio dujų emisiją lyginant su 1990 metais sumažinti 60 proc. Tam, kad būtų išvengta gausėjančių transporto srautų sukeliamų pasekmių, būtina diegti mažiau taršios logistikos sprendinius, tokius kaip prekių konsolidacija, maršrutų optimizavimas, aplinkai draugiško krovininio transporto naudojimas. „Tarptautiniuose mažiau taršios logistikos apdovanojimuose“ siekėme suburti žaliųjų pokyčių lyderius iš verslo, viešojo ir nevyriausybinio sektoriaus 4-iose Pietų Baltijos regiono valstybėse, kad jų iniciatyvos taptų sektinu pavyzdžiu, visiems, kas ieško tvarių sprendimų verslui bei besikeičiantiems miestams“, – pasakoja I. Budraitė
„Metų verslo projekto“ nominacijos laimėtojas – „Elintos“ elektra varomas krovininis transportas
Verslo įmonių kategorijoje tarp geriausių dalyvių pateko net dvi Lietuvos įmonės. Vienai iš jų ir atiteko „Metų verslo projekto“ apdovanojimas. Jį, nurungusi kitas paraiškas teikusias Lietuvos, Švedijos, Vokietijos bei Lenkijos įmones, pelnė Kaune įsikūrusi bendrovė „Elinta“.
Lietuvių įmonė išplėtojo 3.5–7.2 tonų elektra varomus furgonus ir hibridinius sunkvežimius. „Elinta“ gaminami „iPHEV“ išmanieji įkraunami hibridiniai automobiliai gali nuvažiuoti 50 kilometrų atstumą, naudodami tik elektros energiją. Tuo tarpu standartinis dyzelinis variklis, dirbdamas kartu su elektriniu varikliu, sumažina kuro sąnaudas iki 70 proc. ir neriboja nuvažiuojamo atstumo. Įmonė skaičiuoja, kad vienas jų gaminamas furgonas su „iPHEV“ sistema per 10-12 metų padėtų sutaupyti 28-42 tonas anglies dvideginio emisijos.
Tarp geriausių pretendentų šioje kategorijoje taip pat pateko ir Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „BEGA“, pradėjusi įgyvendinti lokomotyvų modernizavimo programą, kurios metu dyzeliniai lokomotyvai pertvarkyti į elektrinius robotus, kurie energiją naudoja tik vagonų traukimo metu. 3 įmonės sukurti elektriniai robotai „ROB-45“ per metus išmetamųjų teršalų kiekį sumažino iki 7,2 tonų.
Tarp sektinų lietuvių įgyvendintų projektų – ir Neringos savivaldybės bei Klaipėdos nevyriausybinės organizacijos iniciatyvos
Lietuvių projektai pateko tarp vienų iš geriausių pretendentų ir kitose apdovanojimų nominacijose. Tarp geriausių apdovanojimui „Metų savivaldybės projektas“ nominuotų pretendentų už taikomus vietinius ekologinius mokesčius, kuriais siekiama riboti mechaninių transporto priemonių, įvažiuojančių į Kuršių Nerijos nacionalinį parką, srautą, buvo atrinkta Neringos savivaldybė.
Taip pat tarp geriausių nevyriausybinių organizacijų nominuotų projektų pateko ir klaipėdiečių iniciatyva „Už demokratiją ir ekologiją“. Ši iniciatyva, įkurta dėl Klaipėdos uosto plėtros projekto, kuris, planuojama, padidins krovinių vežimo keliais ir geležinkeliais srautus (daugiau nei 13 000 priekabų sunkvežimių per dieną), siekia didinti visuomenės supratimą apie tokios situacijos padarinius ir daryti įtaką sprendimų priėmėjams. Organizacija tikisi pasiekti, kad būtų užtikrinta palankesnio aplinkai sausumos transporto plėtra.
Lietuvos savivaldybėms – gerosios praktikos iš Švedijos
Apdovanojimuose didelis dėmesys skirtas ir iniciatyvoms, kuriomis siekiami teigiami socialiniai, aplinkosauginiai ir ekonominiai pokyčiai, susiję su logistikos sprendiniais savivaldybėse.
„Metų savivaldybės projektu“ paskelbta pietryčių Švedijoje esančios Istado savivaldybės iniciatyva.
Pasak Žaliosios politikos instituto direktorės, ši iniciatyva itin geras pavyzdys, kaip galima būtų pasiekti gerų rezultatų mažinant taršą ne tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose, bet ir itin jautriose vietovėse, tokiuose kurortiniuose miestuose, kaip, pavyzdžiui, Neringa.
„Ant Baltijos jūros kranto įsikūrusiame mieste dviem biodujomis varomais furgonais kiekvieną savaitę 350 gyventojų pasiekia apie 45 tonos krovinių. Prekių tiekėjai palieka prekes krovinių konsolidavimo centre, kur jie paskirstomi ir perduodami pristatymui galutiniam gavėjui. Šis prekių pristatymo būdas leido įvairias prekes į mokyklas, vaikų darželius, senelių namus pristatyti vienu važiavimu. Pastebima, kad sumažėjęs krovininio transporto srautas padidino vietovės saugumą. Per pirmus projekto įgyvendinimo metus Istadas, Tomelilja ir Simrishamnas, perėję prie tokio pristatymo modelio, krovininio transporto sustojimų skaičių sumažino nuo 26500 iki 7000. Šis prekių pristatymo modelis buvo įdiegtas daugiau nei 40 Švedijos savivaldybių. Planuojama, kad pasiteisinusi sistema išplis ir kitose šalies savivaldybėse. Tai puikus pavyzdys, kurį galima būtų perimti ir Lietuvai“, – mano I. Budraitė.
„Geriausiu metų nevyriausybinės organizacijos projektu“ pripažintos Poznanėje (Lenkija) įsikūrusio „Logistikos ir sandėliavimo instituto“ („Instytut logistyki i magazynowania“) iniciatyvos. Institutas, įgyvendindamas projektą „SULPiTER“, siekia pagerinti miesto krovinių pervežimo Vidurio Europoje planavimą. Institutas taip pat konsultuoja sprendimų priėmėjus, rengia tvarių miestų logistikos planus.
Šiuose apdovanojimuose pristatytas gerąsias iniciatyvas siekiama pritaikyti Pietų Baltijos regione, kuriame Lietuva, Lenkija, Švedija ir Vokietija bendradarbiauja, įgyvendindamos projektą „Mažai anglies dioksido išskirianti logistika“ (angl. Low Carbon Logistics). Šiuo projektu bandoma Neringoje, Rietave, Olofströmse (Švedija), Stargarde (Lenkija) ir Bad Doberene (Vokietija) pritaikyti palankius aplinkai logistikos sprendimus, kurie šiose vietovėse sumažintų oro taršos lygį.
Žaliosios politikos institutas, bendradarbiaudamas su Neringos savivaldybe, 2019 metais planuoja įgyvendinti bandomąjį projektą, kurio dėka Neringos gyventojams kroviniai bus pradėti pristatinėti elektra varomu transportu.
Projektas Low Carbon Logistics finansuojamas Baltijos jūros pietų regiono (South Baltic) tarpvalstybinio bendradarbiavimo INTERREG programos, LR Vidaus reikalų ministerijos bei projekto partnerių lėšomis.
