1. Lietuviai po Lietuvą keliauja taip pat aktyviai kaip užsieniečiai
Jeigu sudėtume visus pernai po Lietuvą bent su viena nakvyne keliavusius vietinius turistus, gautą skaičių būtų galima prilyginti devynių didžiausių Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Mažeikių ir Jonavos – bendram gyventojų skaičiui, t.y. 1,37 mln. Vietiniai turistai sudaro pusę, 51,3 proc., Lietuvos turizmo rinkos.
2. Vietinio turizmo fenomenas
Vietinis turizmas 2017 m. augo 7,9 proc. Šalies apgyvendinimo įstaigose, įskaitant kaimo turizmo sodybas, bent vieną naktį nakvojo 122,8 tūkst. daugiau Lietuvos gyventojų nei 2016 m. Šis prieaugis sausakimšai užpildytų apie dešimt „Siemens“ arenų.
3. Kaimo turizmo sodybose dominuoja lietuviai
Lietuviai mėgsta atostogas kaimo turizmo sodybose – pernai vietiniai turistai jose praleido net pusę milijono nakvynių. Viso kaimo turizmo sodybose 2017 m. apsistojo 324,6 tūkst. turistų, iš kurių net 90 proc. – lietuviai.
4. Lietuvių mėgstamiausi - Druskininkai ir Palanga
Palanga ir Druskininkai 2017 m. sulaukė daugiausiai vietinių turistų: Palangą aplankė 245 tūkst., Druskininkus – 215 tūkst. keliautojų.
5. Klaipėdos spurtas
Iš didžiųjų šalies miestų pernai vietinių turistų apgyvendinimas sparčiausiai augo Klaipėdoje (+19,8 proc.), antroje vietoje - Kaunas (+9,9 proc.), trečioje - Vilnius (+2,7 proc.). Prie uostamiečio populiarumo neabejotinai prisidėjo jo paskelbimas Lietuvos kultūros sostine 2017 ir kultūrinių renginių gausa, ypač didelio turistų dėmesio sulaukė Jūros šventė.
6. Turistų bumas Kauno rajone*
Sparčiausiu vietinių turistų srautų augimu pernai išsiskyrė Kauno r. (+110,7 proc.)! Turistų iš užsienio čia taip pat pagausėjo 91,5 proc. Viso Kauno r. pernai bent su viena nakvyne nakvojo daugiau nei 15 tūkst. turistų. Kauno r. turizmo ir verslo informacijos centro duomenimis, augimą galimai sąlygojo naujai atidaryti viešbučiai.
(*lyginant savivaldybes, kuriose apsilankė 10,000 turistų ir daugiau)
7. Naujas perlas – Tauragė
Net 107,3 proc. daugiau vietinių turistų, t.y. 9,2 tūkst., pernai plūstelėjo į Tauragę. Tauragės turizmo informacijos centro manymu, tokio proveržio priežastys – sėkmingai jau trečius metus vykstantis džiazo festivalis bei nuotykių parkas „Taurų parkas“, visoje Lietuvoje nuskambėjęs pasiūlymu nakvoti namelyje medyje.
8. Kurortų lenktynės
Nors apgyvendintų vietinių turistų skaičiumi Birštonas pernai beveik dvigubai nusileido Druskininkams, tačiau augimo spartumu jį pralenkė – 2017 m. Birštoną poilsiui rinkosi 55 proc. daugiau lietuvių. Turistų augimas Druskininkuose buvo +0,2 proc., Palangoje +11,5, Neringoje +9,3 proc.
9. Keliauk kitaip
Ryški tendencija – vietiniai turistai keliaudami ne tik trokšta kuo daugiau pamatyti, bet ir kuo daugiau patirti. Todėl daugumoje atgimusių dvarų siūlomos pačios įvairiausios edukacijos nuo saldainių gaminimo iki lobių paieškos, o ekskursijos po miestus tampa vis interaktyvesnės: Ukmergėje atsirado muzikinė ekskursija „Balandžių daug Ukmergėj“, Šiauliuose – ekskursija pagal metų bestselerį „Pietinia kronikas“, Kaune - ekskursija-šokio spektaklis „riboŽENKLIAI.KAUNAS“. Neblėsta ir gastronominio turizmo progresas – turistams regionuose siūloma paragauti tiek vienuolių gaminamos giros, tiek aluje brandinto kumpio, grafų karpio su spirgučiais ar net kepto bebro, organizuojamos gastroekskursijos, degustacijos turgavietėse, pristatomi kulinariniai miesto žemėlapiai.
10. Karščiausios naujienos
Prognozuojamas šių metų vietinio turizmo hitas bus renovuotas Jūrų muziejus, į kurį net žiemą driekėsi eilės, ir pernai patraukliausios kultūrinio turizmo vietovės EDEN titulą laimėjęs Pakruojo dvaras. Taip pat – interaktyvus muziejus „39/45“ Klaipėdos piliavietėje. Itin laukiama modernaus meno muziejaus „MO“ atidarymo sostinėje. Didžiausiais turistų traukos renginiais šiemet laikoma Šimtmečio Dainų šventė, Jūros šventė, taip pat turizmo parodoje „Adventur“ išpopuliarintas gatvės meno pleneras „Malonny“ Marijampolėje, akcija „Atviros dienos kaime“, Sėkmingiausiu 2017 m. turizmo produktu paskelbti pėsčiųjų žygiai.
Informaciją pagal Statistikos departamento duomenis ir turizmo informacijos centrų medžiagą parengė Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos.
