Kas bendro tarp prieš daugiau nei 150 metų Rietave veikusios vėjo jėgainės ir šiandienos ūkių? Atsakymo į šį klausimą buvo ieškoma tarptautinio projekto BIOSOLFarm konferencijoje „Ūkių stiprinimas atsinaujinančios energetikos pokyčių kelyje“, kuri Rietave subūrė ūkininkus, energetikos ekspertus, mokslininkus, verslo ir savivaldos atstovus.
Renginio metu daug dėmesio skirta ne tik atsinaujinančiai energetikai, bet ir platesniam klausimui – kaip ūkiams išlikti konkurencingiems, atspariems ir savarankiškiems sparčiai besikeičiančioje aplinkoje.
Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis pabrėžė, kad svarbiausia bet kurio projekto vertė yra realūs pokyčiai.
„Svarbiausia, kad projektas taptų kūnu“, – sakė meras.
Pasak jo, Rietavas ir toliau siekia išlaikyti inovacijų miesto vardą. Tam palankios ir miesto charakteristikos – mažesniame mieste sprendimai gali būti priimami greičiau, o naujos iniciatyvos lengviau išbandomos praktikoje.
Apie Rietavo inovacijų tradicijas priminė ir istorinis faktas. Dar prieš daugiau nei 150 metų ant Raudonojo bokšto veikė vėjo jėgainė, kuri aprūpino dvarą vandeniu. Šis pavyzdys tapo simboliniu priminimu, kad technologinės naujovės šiame krašte nėra naujiena.
Rietavo turizmo ir verslo informacijos centro direktorius akcentavo projektų tęstinumo svarbą.
„Geriausias projekto rezultatas – naujas projektas, kuris tęsia jo idėjas“, – sakė jis, primindamas, kad BIOSOLFarm metu išgrynintos iniciatyvos bus plėtojamos ir naujame projekte „ReFarm“.
Kaip žaliąją energiją paversti konkurenciniu pranašumu?
Viena pagrindinių diskusijų temų buvo klausimas, kuris šiandien aktualus daugeliui ūkininkų: ar investicijos į atsinaujinančią energetiką apsimoka?
Diskusijos dalyviai sutarė, kad ūkiui svarbu ne tik išgyventi šiandien, bet ir išlikti konkurencingam ateityje.
Lietuvos energetikos instituto atstovas Artūras Klementavičius pabrėžė, kad energija šiandien tampa strateginiu ištekliumi.
„Energija yra lygiai toks pats išteklius kaip žemė ar turtas“, – teigė jis. Pasak eksperto, energetikos kainų šuoliai tapo ne tik iššūkiu, bet ir paskata ieškoti naujų veiklos modelių bei didesnio efektyvumo.
Klimato politikos ekspertė Ieva Budraitė priminė, kad klimato kaitos pasekmės jau šiandien turi ekonominę kainą.
„Atsparumas ir savarankiškumas šiandien reiškia tą patį“, – sakė ji. Pasak I. Budraitės, ilgą laiką aplinkosaugos kaštai buvo perkeliami visuomenei, tačiau ši situacija turi keistis.
„Klimato krizė yra brangus malonumas, o būti gamtos priešu vis dar per pigu“, – teigė ekspertė.
Energetikos bendrijos – galimybė, kuri dar laukia savo proveržio
Apie energetikos bendrijų potencialą kalbėjo VšĮ „Žiedinė ekonomika“ projektų vadovė Gintarė Petrauskaitė. Pasak jos, Lietuva šioje srityje dar tik žengia pirmuosius žingsnius.
„Lietuvoje energetikos bendrijų yra kelios dešimtys, Lenkijoje – keli šimtai, o Vokietijoje – keli tūkstančiai“, – sakė ji.
Anot G. Petrauskaitės, energetikos bendrijos neturėtų būti vertinamos tik kaip papildomas pajamų šaltinis. „Tai ne investicija į pelną. Tai investicija į nemokamą energiją ateityje“, – pabrėžė ji.
Diskusijos metu ne kartą nuskambėjo mintis, kad būtent ūkininkų bendrijos galėtų tapti vienu iš sėkmingiausių energetikos bendrijų modelių Lietuvoje.
Inovacijos prasideda nuo smalsumo
Inovacijų agentūros atstovė Goda Pivoriūnienė pastebėjo, kad žemės ūkyje dirba žmonės, kurie nuolat ieško sprendimų. „Ūkiuose dirba smalsūs žmonės“, – sakė ji. Pasak specialistės, inovacijos neturėtų būti vertinamos kaip tikslas savaime. „Inovacijos yra investicija į problemų sprendimą“, – pabrėžė G. Pivoriūnienė.
Diskusijoje taip pat aptarta, kad naujų technologijų diegimą dažnai paspartina pilotiniai projektai ir galimybė realiomis sąlygomis pamatyti, kaip veikia konkretūs sprendimai.
Nuo teorijos prie praktikos
Antroji BIOSOLFarm renginio diena buvo skirta pažinčiai su Rietavo krašto ūkiais ir praktiniais sprendimais.
Pirmiausia aplankytas Gintauto Činskio ir jo tėvo veislinės avininkystės ūkis. Jame auginama daugiau kaip 2500 avių. Vizito metu dalyviai turėjo progą susipažinti ir su vos dieną prieš gimusia avyte, tapusia simboliniu gyvybingumo ir tęstinumo ženklu.
Vėliau delegacija lankėsi Artūro Jurkaus pienininkystės ūkyje. Ūkininkas šiuo metu laiko apie 60 melžiamų karvių. Čia jau matomi ir praktiniai energetinės transformacijos rezultatai – ūkyje įrengta saulės elektrinė, leidžianti efektyviau valdyti energijos sąnaudas ir stiprinti ūkio atsparumą.
Šie vizitai tapo gyvu pavyzdžiu, kaip konferencijose aptariamos idėjos gali būti pritaikomos praktikoje.
Apie projektą
BIOSOLFarm („Pietų Baltijos regiono ūkiai – svarbi atsinaujinančios energijos sistemų dalis“) yra tarptautinis projektas, finansuojamas Interreg Pietų Baltijos programos lėšomis.
Projektu siekiama stiprinti ūkių vaidmenį atsinaujinančios energetikos sistemoje, skatinti vietinę energijos gamybą, didinti ūkininkų žinias apie energetinius sprendimus ir kurti bendradarbiavimą tarp ūkininkų, mokslo, verslo bei savivaldos institucijų.
Rietave vykusi konferencija ir ūkių lankymai dar kartą parodė, kad energetikos transformacija prasideda ne nuo technologijų, o nuo žmonių, kurie pasiryžta ieškoti naujų sprendimų savo ūkiams ir bendruomenėms.
